Paviršinio aktyvumo medžiagų naudojimas trąšose
Trąšų sukepimo prevencija: Tobulėjant trąšų pramonei, didėjant tręšimo lygiui ir augant aplinkosauginiam sąmoningumui, visuomenė kėlė didesnius reikalavimus trąšų gamybos procesams ir produktų savybėms.paviršinio aktyvumo medžiagosgali pagerinti trąšų kokybę. Sulipimas jau seniai yra trąšų pramonės problema, ypač amonio bikarbonato, amonio sulfato, amonio nitrato, amonio fosfato, karbamido ir sudėtinių trąšų atveju. Siekiant išvengti sulipimo, be atsargumo priemonių gamybos, pakavimo ir sandėliavimo metu, į trąšas galima įdėti paviršinio aktyvumo medžiagų.
Karbamidas transportavimo ir sandėliavimo metu linkęs sukietėti, o tai labai veikia jo pardavimus ir tinkamumą naudoti. Šis reiškinys atsiranda dėl rekristalizacijos karbamido granulių paviršiuje. Drėgmė granulių viduje migruoja į paviršių (arba sugeria atmosferos drėgmę) ir sudaro ploną vandens sluoksnį. Kai temperatūra svyruoja, ši drėgmė išgaruoja, todėl prisotintas tirpalas paviršiuje kristalizuojasi ir sukietėja.
Kinijoje azoto trąšos daugiausia egzistuoja trijų formų: amonio azoto, nitratinio azoto ir amidinio azoto. Azoto trąšos yra didelės koncentracijos sudėtinės trąšos, kuriose yra ir amonio, ir nitratinio azoto. Skirtingai nuo karbamido, nitratinių trąšų nitratų azotą pasėliai gali absorbuoti tiesiogiai be antrinės konversijos, todėl padidėja jų efektyvumas. Azoto sudėtinės trąšos tinka prekiniams augalams, pavyzdžiui, tabakui, kukurūzams, melionams, vaisiams, daržovėms ir vaismedžiams, nes geriau nei karbamidas veikia šarminiuose dirvožemiuose ir karstiniuose regionuose. Tačiau kadangi nitro sudėtinės trąšos daugiausia sudarytos iš amonio nitrato, kuris yra labai higroskopiškas ir keičiantis temperatūrai patiria kristalinės fazės virsmą, jos yra linkusios sukietėti.
Paviršinio aktyvumo medžiagų naudojimas užteršto dirvožemio valyme
Tobulėjant tokioms pramonės šakoms kaip naftos chemijos, farmacijos ir plastikų gamyba, įvairūs hidrofobiniai organiniai teršalai (pvz., naftos angliavandeniliai, halogeninti organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, pesticidai) ir sunkiųjų metalų jonai patenka į dirvožemį per išsiliejimus, nuotėkius, pramonines nuotekas ir atliekų šalinimą, sukeldami didelę taršą. Hidrofobiniai organiniai teršalai lengvai jungiasi su dirvožemio organinėmis medžiagomis, sumažindami jų biologinį prieinamumą ir trukdydami dirvožemio naudojimui.
Paviršinio aktyvumo medžiagos, būdamos amfifilinėmis molekulėmis, pasižymi stipriu afinitetu aliejams, aromatiniams angliavandeniliams ir halogenintoms organinėms medžiagoms, todėl jos yra veiksmingos dirvožemio atkūrimo srityje.
Paviršinio aktyvumo medžiagų naudojimas žemės ūkio vandens išsaugojime
Sausra yra pasaulinė problema, nes dėl sausros patiriami pasėlių derliaus nuostoliai prilygsta bendriems nuostoliams, patirtiems dėl kitų meteorologinių nelaimių. Garavimo slopinimo procesas apima paviršinio aktyvumo medžiagų pridėjimą į sistemas, kurioms reikia išlaikyti drėgmę (pvz., žemės ūkio vandenį, augalų paviršius), taip suformuojant netirpią monomolekulinę plėvelę ant paviršiaus. Ši plėvelė užima ribotą garavimo plotą, sumažindama efektyvų garavimo plotą ir taupydama vandenį.
Purškiamos ant augalų paviršių, paviršinio aktyvumo medžiagos sudaro orientuotą struktūrą: jų hidrofobiniai galai (nukreipti į augalą) atstumia ir blokuoja vidinį drėgmės garavimą, o hidrofiliniai galai (nukreipti į orą) palengvina atmosferos drėgmės kondensaciją. Bendras poveikis slopina vandens netekimą, didina pasėlių atsparumą sausrai ir padidina derlių.
Išvada
Apibendrinant, paviršinio aktyvumo medžiagos yra plačiai taikomos šiuolaikinėse žemės ūkio technologijose. Atsiradus naujoms žemės ūkio technologijoms ir kylant naujoms taršos problemoms, augs pažangių paviršinio aktyvumo medžiagų tyrimų ir plėtros poreikis. Tik sukurdami šiai sričiai pritaikytas didelio efektyvumo paviršinio aktyvumo medžiagas galime paspartinti žemės ūkio modernizavimą Kinijoje.
Įrašo laikas: 2025 m. rugpjūčio 15 d.