puslapio_baneris

Naujienos

Kokį konkretų vaidmenį paviršinio aktyvumo medžiagos atlieka marinavimo valymo procesuose?

1 Kaip rūgšties rūko inhibitoriai

Ėsdinimo metu druskos rūgštis, sieros rūgštis arba azoto rūgštis neišvengiamai reaguoja su metaliniu substratu, taip pat su rūdimis ir apnašomis, išskirdamos šilumą ir didelį kiekį rūgšties rūko. Į ėsdinimo tirpalą įpylus paviršinio aktyvumo medžiagų, dėl jų hidrofobinių grupių veikimo ant ėsdinimo tirpalo paviršiaus susidaro orientuota, netirpi linijinė plėvelė. Pasinaudojant paviršinio aktyvumo medžiagų putojimo poveikiu, galima slopinti rūgšties rūko lakumą. Žinoma, į ėsdinimo tirpalus dažnai pridedama korozijos inhibitorių, kurie žymiai sumažina metalo korozijos greitį ir sumažina vandenilio išsiskyrimą, taip atitinkamai sumažindami rūgšties rūką.

 

2 Kaip kombinuotas marinavimo ir riebalų šalinimo valiklis

Bendro pramoninių įrenginių cheminio valymo metu, jei apnašose yra alyvos komponentų, pirmiausia atliekamas šarminis valymas, siekiant užtikrinti ėsdinimo kokybę, o po to – rūgštinis valymas. Jei į ėsdinimo tirpalą įpilama tam tikras kiekis riebalų šalinimo priemonės, daugiausia nejoninių paviršinio aktyvumo medžiagų, abu etapus galima sujungti į vieną procesą. Be to, dauguma kietųjų valymo tirpalų daugiausia sudaryti iš sulfamo rūgšties ir turi tam tikrą kiekį paviršinio aktyvumo medžiagų, tiourea ir neorganinių druskų, kurios prieš naudojimą praskiedžiamos vandeniu. Šio tipo valymo priemonė ne tik puikiai šalina rūdis ir apnašas bei slopina koroziją, bet ir tuo pačiu metu pašalina alyvą.

Kokį konkretų vaidmenį paviršiaus aktyviosios medžiagos atlieka marinavimo valymo procesuose?


Įrašo laikas: 2025 m. rugpjūčio 29 d.