Rūdų sodrinimas yra gamybos procesas, kurio metu paruošiamos žaliavos metalų lydymui ir chemijos pramonei, o putų flotacija tapo svarbiausiu sodrinimo metodu. Beveik visus mineralinius išteklius galima atskirti naudojant flotaciją.
Šiuo metu flotacija plačiai taikoma juodųjų metalų, pirmiausia geležies ir mangano, tokių kaip hematitas, smitsonitas ir ilmenitas, sodrinimui; tauriųjų metalų, tokių kaip auksas ir sidabras; spalvotųjų metalų, tokių kaip varis, švinas, cinkas, kobaltas, nikelis, molibdenas ir stibis, įskaitant sulfidinius mineralus, tokius kaip galenitas, sfaleritas, chalkopiritas, bornitas, molibdenitas ir pentlanditas, taip pat oksidų mineralų, tokių kaip malachitas, cerusitas, hemimorfitas, kasiteritas ir volframitas, sodrinimui. Ji taip pat naudojama nemetalinių druskų mineralams, tokiems kaip fluoritas, apatitas ir baritas, tirpių druskų mineralams, tokiems kaip kalis ir akmens druska, ir nemetaliniams bei silikatiniams mineralams, tokiems kaip anglis, grafitas, siera, deimantai, kvarcas, žėrutis, feldšpatas, berilis ir spodumenas.
Flotacijos srityje sukaupta didelė patirtis sodrinimo srityje, nuolat tobulėjant technologijoms. Mineralai, kurie anksčiau buvo laikomi neturinčiais pramoninės vertės dėl žemos kokybės ar sudėtingos struktūros, dabar yra išgaunami (kaip antriniai ištekliai) flotacijos būdu.
Kadangi mineralinių išteklių mažėja, o naudingi mineralai rūdose pasiskirsto vis smulkiau ir sudėtingiau, jų atskyrimas tapo sudėtingesnis. Siekdamos sumažinti gamybos sąnaudas, tokios pramonės šakos kaip metalurginių medžiagų ir chemijos pramonė nustatė aukštesnius kokybės standartus ir tikslumo reikalavimus žaliavų, t. y. atskirtų produktų, perdirbimui.
Viena vertus, reikia gerinti kokybę, kita vertus, smulkiagrūdžių mineralų atskyrimo iššūkis padarė flotaciją vis pranašesnę už kitus metodus, todėl ji tapo plačiausiai naudojama ir perspektyviausia sodrinimo technika šiandien. Iš pradžių taikoma sulfidiniams mineralams, flotacija palaipsniui išsiplėtė ir apėmė oksidų mineralus bei nemetalinius mineralus. Šiandien pasaulinis metinis flotacijos būdu apdorojamų mineralų kiekis viršija kelis milijardus tonų.
Pastaraisiais dešimtmečiais flotacijos technologijos taikymas išsiplėtė ne tik mineralų perdirbimo inžinerijoje, bet ir tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, metalurgija, popieriaus gamyba, žemės ūkis, chemija, maistas, medžiagos, medicina ir biologija.
Pavyzdžiai: vertingų komponentų išgavimas flotacijos būdu iš tarpinių produktų pirometalurgijoje, lakiųjų medžiagų ir šlako; išplovimo likučių ir išstūmimo nuosėdų išgavimas flotacijos būdu hidrometalurgijoje; flotacijos naudojimas chemijos pramonėje perdirbto popieriaus dažams pašalinti ir pluoštams išgauti iš celiuliozės atliekų tirpalo; ir tipiniai aplinkos inžinerijos taikymai, tokie kaip sunkiosios žalios naftos gavyba iš upių vagų nuosėdų, smulkių kietųjų teršalų atskyrimas iš nuotekų ir koloidų, bakterijų bei metalo priemaišų šalinimas.
Tobulėjant flotacijos procesams ir metodams, taip pat atsirandant naujiems, labai efektyviems flotacijos reagentams ir įrangai, flotacija bus dar plačiau taikoma daugiau pramonės šakų ir sričių. Tačiau verta paminėti, kad flotacijos naudojimas yra susijęs su didesnėmis apdorojimo sąnaudomis (palyginti su magnetiniu ar gravitaciniu atskyrimu), griežtesniais reikalavimais žaliavų dalelių dydžiui, daugybe flotacijos procesą įtakojančių veiksnių, reikalaujančių didelio veikimo tikslumo, ir galimu pavojumi aplinkai dėl nuotekų, kuriose yra likutinių reagentų.
Įrašo laikas: 2025 m. lapkričio 14 d.