Paviršinio aktyvumo medžiagosyra medžiagos, turinčios labai unikalią cheminę struktūrą ir plačiai naudojamos kosmetikos pramonėje. Jos yra pagalbiniai ingredientai kosmetikos formulėse – nors ir naudojamos mažais kiekiais, jos atlieka svarbų vaidmenį. Paviršinio aktyvumo medžiagos randamos daugumoje produktų, įskaitant veido valiklius, drėkinamuosius losjonus, odos kremus, šampūnus, kondicionierius ir dantų pastą. Jų funkcijos kosmetikoje yra įvairios, daugiausia apima emulsinimą, valymą, putojimą, tirpinimą, antibakterinį poveikį, antistatinį poveikį ir dispergavimą. Toliau išsamiai aprašome keturis pagrindinius jų vaidmenis:
(1) Emulsinimas
Kas yra emulsija? Kaip žinome, kremai ir losjonai, kuriuos dažniausiai naudojame odos priežiūrai, turi ir aliejinių komponentų, ir didelį kiekį vandens – tai aliejaus ir vandens mišiniai. Tačiau kodėl plika akimi nematome aliejaus lašelių ar prasisunkiančio vandens? Taip yra todėl, kad jie sudaro labai vienodą dispersinę sistemą: aliejiniai komponentai yra tolygiai pasiskirstę kaip maži lašeliai vandenyje arba vanduo yra tolygiai pasiskirstęs kaip maži lašeliai aliejuje. Pirmasis vadinamas aliejaus vandenyje (A/V) emulsija, o antrasis – vandens aliejuje (V/A) emulsija. Šio tipo kosmetika yra žinoma kaip emulsijos pagrindu pagaminta kosmetika – labiausiai paplitusi rūšis.
Įprastomis aplinkybėmis aliejus ir vanduo nesimaišo. Nustojus maišyti, jie išsiskiria į sluoksnius ir nesudaro stabilios, vienodos dispersijos. Tačiau kremuose ir losjonuose (emulsijų pagrindu pagamintuose produktuose) aliejinis ir vandeninis komponentai gali sudaryti gerai sumaišytą, vienodą dispersiją dėl paviršinio aktyvumo medžiagų pridėjimo. Unikali paviršinio aktyvumo medžiagų struktūra leidžia šioms nesimaišančioms medžiagoms tolygiai susimaišyti, sukuriant santykinai stabilią dispersijos sistemą – emulsiją. Ši paviršinio aktyvumo medžiagų funkcija vadinama emulsifikacija, o paviršinio aktyvumo medžiagos, atliekančios šį vaidmenį, vadinamos emulsikliais. Taigi, paviršinio aktyvumo medžiagų yra kremuose ir losjonuose, kuriuos naudojame kasdien.
(2) Valymas ir putojimas
Kai kurios paviršinio aktyvumo medžiagos pasižymi puikiomis valomosiomis ir putojimo savybėmis. Gerai žinomas pavyzdys – muilas. Vonios ir kietieji muilai valomąjį ir putojimo poveikį pasiekia naudodami savo muilo komponentus (paviršinio aktyvumo medžiagas). Kai kuriuose veido valikliuose valymui taip pat naudojami muilo komponentai. Tačiau muilas pasižymi stipria valomąja galia, kuri gali pašalinti natūralius odos aliejus ir šiek tiek dirginti, todėl netinka sausai ar jautriai odai.
Be to, vonios geliai, šampūnai, rankų plovikliai ir dantų pasta valo ir putoja todėl, kad visos jos veikia paviršinio aktyvumo medžiagomis.
(3) Tirpinimas
Paviršinio aktyvumo medžiagos gali padidinti vandenyje netirpių arba blogai tirpių medžiagų tirpumą, leisdamos joms visiškai ištirpti ir sudaryti skaidrų tirpalą. Ši funkcija vadinama tirpinimu, o ją atliekančios paviršinio aktyvumo medžiagos yra žinomos kaip tirpikliai.
Pavyzdžiui, jei norime į skaidrų toniką įpilti labai drėkinančio aliejinio komponento, aliejus netirps vandenyje, o plūduriuos paviršiuje kaip maži lašeliai. Pasinaudodami paviršinio aktyvumo medžiagų tirpinamuoju poveikiu, galime įmaišyti aliejų į toniką, todėl jis atrodys skaidriai ir skaidriai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad aliejaus kiekis, kurį galima ištirpinti tirpinant, yra ribotas – didesnius kiekius sunku visiškai ištirpinti vandenyje. Todėl, didėjant aliejaus kiekiui, paviršinio aktyvumo medžiagų kiekis taip pat turi didėti, kad aliejus ir vanduo emulsuotųsi. Štai kodėl kai kurie tonikai atrodo nepermatomi arba pieniškai balti: juose yra didesnė drėkinamųjų aliejų dalis, kuriuos paviršinio aktyvumo medžiagos emulsuoja vandeniu.
Įrašo laikas: 2025 m. lapkričio 11 d.